- stotininkas
- stotiniñkas, -ė smob. (2) NdŽ, FrnW; Ser geležinkelio stoties prižiūrėtojas, budėtojas: Taip ir atsitiko, kaip stotininkas spėjo Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
stotininkas
Look at other dictionaries:
pastotininkas — pãstotininkas, ė smob. (1) NdŽ, pastõtininkas (1) 1. žmogus, įpareigotas atlikti prievolę su pastote: Siaubo apimti pastotininkai grūmėsi su šėlstančiais, piestu šokančiais arkliais rš. 2. psn. vežėjas pašto arkliais: Pastõtininkų priemiestis… … Dictionary of the Lithuanian Language
